Talk:Lithuanian litas

From Wikipedia, the free encyclopedia

This article is part of the WikiProject Numismatics, which is an attempt to facilitate the categorization and creation of accurate and formal Numismatism-related articles on Wikipedia. If you would like to participate please visit the project page, where you can join and see a list of open tasks to help with.
A This article has been rated as A-Class on the quality scale.
High This article has been rated as high-importance on the importance scale.
Lithuanian litas is within the scope of WikiProject Lithuania, an attempt to build a comprehensive and detailed guide to Lithuania on Wikipedia. To participate simply edit the article or see our to-do list. On the project page we have some tools to help you out. Don't hesitate to ask questions!
B This article has been rated as B-Class on the quality scale.
Top This article has been rated as Top-importance on the importance scale.
Comments Please leave a short summary to explain the ratings and to identify the strengths and weaknesses of the article.


Contents

[edit] Litas and foreign currency reserves

I am not sure this is quite accurate. As I remember it, having lived in Lithuania from 1990-94, there were also gold reserves held by the US government which were never handed back to the Soviet Union. I think these were the major backing for the litas when it was launched

Secondly, I believe that before the war it was called the "lit" not the "litas" in foreign languages. This article refers to the lat in Latvia when the local-language term should be "lats". It is hard to get this right, I admit, as no version sounds quite right

[edit] Converting to the Euro

The earliest Lithuania can convert to the Euro is around mid-2006 when "[the] European Commission and the European Central Bank should publish convergence reports in the middle of 2006 on Lithuania’s economic, legal and institutional readiness to adopt the euro". Provided this goes ok, the earlist Lithuania *wants* to adopt the Euro is Januarty 1st, 2007. Nothing is set in stone yet and it could be any date in 2007 onwards, or even before.

[edit] History of litas before WWII

Labas. Štai pagrindiniai duomenys apie tarpukario litą. Dabar tik lietuviškai. Aprašyme yra daug terminų, kuriuos man reikėtų gerokai pasitikslinti, jei versčiau, net ir tuos kurių vertimą žinau. Gal bus kuonors naudingi. Mano paties pastabos surašytos riestiniuose skliaustuose.


Atsikūrusios Lietuvos pinigų istorija prasideda 1919-02-26, tą dieną ministrų kabineto aktu buvo nurodyta sutvarkyti pinigų apyvartą naujoje valstybėje. Apyvartoje ir toliau liko Vokietijos valdymo metais rytinėse teritorijose vartotos ostmarkės, tik ostmarkės buvo pavadintos auksinais, o pfenigai (1/100 ostmarkės) skatikais. Tačiau pinigų emisijos teises ir toliau pasilaikė dar vokiečių įsteigta Darlehnskasse, ir dėl jos politikos {kai kurie šaltiniai nurodo, kad ši banko įstaiga turėjo klausyti Lietuvos vyriausybės nurodymų dėl pinigų leidimo apyvarton, o to nedarė. Buvo kažkokia sutartis. Apie tai šaltiniai mažai kalba} Lietuvoje prasidėjo neproporcinga infliacija. Šitokią padėtį užbaigė Lietuvos Seimas 1922 metų vasarą priimdamas Piniginio vieneto (1922-08-09) ir Lietuvos banko (1922-08-11) įstatymus. Piniginio vieneto įstatyme pirmąsyk pasirodo ir lito vardas. Šimtoji lito dalis buvo pavadinta centu. Lito vertė buvo nustatoma pagal aukso ekvivalentą. Lietuvos banko įstatymas numatė, kad ne mažiau kaip 1/3 apyvartoje esančios banknotų sumos turi būti padengta auksu. Tokiu būdu Lietuva surišo litą su auksu, o jo notų apyvartą su turimais aukso rezervais. {čia su savimi neturiu duomenų, koks buvo aukso rezervo fondo dydis}
Litai į apyvartą buvo paleisti 1922-10-02 dieną. Tomis dienomis pradėjo veikti ir Lietuvos Bankas, kurio pirmuoju pirmininku buvo Vladas Jurgutis, kartais pavadinamas ir lito tėvu.
Iki 1925 metų visi litai ir centai buvo popieriniais banknotais. 1925 smulkieji banknotai pakeisti monetomis. Šios laidos centų monetų nominalai buvo 1, 5, 10, 20, 50 . Centų monetos buvo bronzinės (90% Cu , 10% Al). Litų monetų nominalai 1, 2, 5. Litų monetos buvo sidabrinės (50% sidabro). Monetos buvo kaldintos Anglijoje. {firmą reikėtų dar patikslinti}.
1936 metais išleista antra monetų laida. Pastarosios nukaldintos Kauno valstybinėje monetų kalykloje (įsteigtoje tais pat metais). Šios laidos centų monetų nominalai 1, 2, 5. Centų monetos buvo bronzinės (95% Cu, 4% Sn, 1% Zn). Šios laidos litų monetų nominalai 2, 5, 10. Litų monetos buvo sidabrinės (75% sidabro Ag). Kauno kalykloje be šių buvo kaldinamos ir 10, 20, 30 centų ir 1 lito monetos, nesiskyrusios nuo 1 laidos pinigų {neaišku, ar skyrėsi metų atspaudas}.
Pagal tuometinę tvarką 1 Lito kursas išleidimo apyvarton dieną buvo nustatytas lygus 0.150462 g gryno aukso. Dydis tuo metu atitiko 0.1 JAV dolerio, tokia vertė buvo pasirinkta žmonių patogumui. Šis dydis niekuomet nebuvo keičiamas iki pat lito vartojimo nutraukimo 1941 mt. (faktiškai iki 1940-06-15, nes vėlesnių,TSRS prižiūrimų, vyriausybių išleisti nuostatai nebeleido lito turėtojams jo laisvai keisti į auksą ar bet kurią kitą auksu padengtą valiutą). Vartojimo laikotarpiu lito banknotų padengimas auksu svyravo. Pirmaisiais metais buvo apie 100%, 1925 – 65% (minimumas), 1929 – 120% (maksimumas), 1935 (t. y. pasaulinio ūkio nuosmukio metu) 42% (minimumas), 1936-1937 buvo apie 70%, 1939 – 36% (viso laikotarpio minimumas, prasidėjus 2 pas. karui) ir 1940 – 44% (maksimumas, prieš birželio įvykius). Matyti, kad lito banknotų padengimas niekuomet nebuvo mažesnis už sumą, kurios reikalavo tuometiniai įstatymai. Tiesa, faktiškai geras padengimas buvo tik iki II pas karo pradžios, nes prasidėjus II pasauliniam karui 1939 lapkritį buvo pakeistas padengimo įstatymas ir 1940 metų duomenyse neįskaičiuojamas papildomas 36 mln. litų išleidimas į apyvartą tuo metu.
1922 išleistas į apyvartą litas rinkoje įsitvirtino per vienerius metus. Lito vertės pastovumas skatino pasitikėjimą juo. Svarbus lūžis įvyko apie 1930 metus, tuomet smarkiai sumažėjo indėlių užsienio valiutomis dalis Lietuvos bankuose (nuo >33% 1929 iki 19% 1931), ir atitinkamai padidėjo litų dalis. 1931-1936 ryškiai pakilo lito kursas užsienio valiutų atžvilgiu dėl tais metais vykusios valiutų nuvertinimo bangos. Tokiu būdu gerokai pakilo Lietuvos gyventojų santaupų vertė. Vis dėlto į lito nenuvertinimą ekonomikos žinovai žiūri įvairiai. Neigiama pusė buvo ta, kad krito eksporto kainos, įkandin mažindamos ir vidaus rinkos kainas ir pragyvenimo minimumą (šis mažėjimas savo viršūnę pasiekė 1934 metais, vėliau sustojo). Pragyvenimo minimumui atsiliekant nuo kainų kritimo skaudžią naštą nešė skurdžiausia, nespėjusi susitaupyti pinigų visuomenės dalis. Didėjusį skurdžiausiųjų sluoksnių neturtą išdalies buvo bandoma atsverti 4-ą dešimtmetį pradėtosiomis įgyvendinti socialinio ir sveikatos draudimo programomis. Kita vertus pažymima, kad Lietuvos vyriausybė pasielgė gal nelabai praktiškai bet garbingai, ištesėdama pažadus gyventojams, pavyzdžiui, taupytojams. Taupytojus krašto valdžia prieš tai ragino kaupti pinigus Lietuvos bankuose o ne užsienyje, taip stiprinant savo kapitalo pajėgumą. Toks raginimas, žinoma, buvo lydimas pažadu apie lito nenuvertinimą.
1939-09-01 kilus pasauliniam karui Lietuvoje kilo pinigų rinkos sunkumų. Jie dar padidėjo, kai Lietuvai teko aprūpinti atgautą Vilniaus kraštą. Vilniaus krašto ir visos šalies rinkos išlyginimui, zlotų (nuvertėjusių dėl karo) keitimui į litus, paramai Vilnijos žmonėms reikėjo nemažai piniginių išteklių, tuo tarpu 2 pasaulinio karo aplinkybės ir taip neigiamai veikė pinigų apyvartą. Todėl 1939 lapkritį buvo pakeistas Lietuvos banko įstatymas. Po šio pakeitimo padengimo duomenys tampa nebepatikimi, krašte kilo tam tikra, nors ir nekatastrofinė infliacija, kilo kainos (1939-09 – 1940-06). Tiesa, litas taip ir nebuvo nuvertintas.
Prijungus Lietuvą prie TSRS nuo 1940-11-23 litas rinkoje kursavo kartu su TSRS rubliu, dirbtinai sumažintu kursu 0.9 rub už 1 litą (spekuliacinis kursas buvo 3-5 rubliai už 1 litą). Galutinai iš apyvartos litai išimti 1941-03-25. Išimtus iš apyvartos banknotus ir monetas perėmė Gosbank SSSR, tolesnis jų likimas nežinomas. Tuo tarpu aukso rezervas, skirtas litui padengti išliko užsienio bankuose ir beveik (?) visas buvo grąžintas Lietuvai po 1991 metų. {ar visas? Apie grąžinimą tuomet daug kalbėta, bet šitas klausimas buvo tarsi nutylimas. Atrodo, kad ne visas. Reikia atsiminti ir tai, kad Švedija perdavė Lietuvos auksą TSRS 1940 metais. Lietuvos banką administravusių asmenų pavedimas tą atlikti nesurastas. Galima manyti, kad tai buvo padaryta tik TSRS pareigūnų prašymu net be jokio nutrodymo iš Kauno. Žodžiu, tiksliai aprašyti rezervo istorijai man kolkas trūksta duomenų. }


Kelios pastabos dėl esamo teksto:

  1. Lito apyvartos pradžia yra 1922-10-02 (pataisiau). Straipsnyje nurodytoji 9-25 (iš tikrųjų 9-27) yra Lietuvos banko steigiamojo susirinkimo diena.
  2. Lito kursas visuomet buvo nustatomas auksu, ne doleriais, tekste čia yra neaiškiai parašyta. Tiesa, iš pradžių jo vertė tikrai prilygo 0.1 dolerio, bet tai ne tas pats. Bankinis lito kursas buvo laisvas.
  3. Milijoninius skaičius esančius straipsnyje (the circulation of litas amounted to 39,412,984, backed by 15,738,964 in actual gold and by 24,000,000 in high exchange securities[1]. It ) geriau keisti apyvartoje buvusių banknotų padengimo procentais, nes tai aiškesni ir pilnesni duomenys. Šie dideli skaičiai tuo tarpu yra tik kažkurių vienų metų rodiklis. Kai kurių duomenų, kaip sakiau neturiu. Reikėtų rezervo fondo dydžio įvairiais metais lentelės, iš to būtų viskas aišku.
  4. Litas iš apyvartos pašalintas 1941 o ne 1940 (pataisiau). Linas Lituanus 16:13, 25 December 2005 (UTC)

[edit] Dėl Euro nacionalinių pusių

Gal būtų pravartu įdėti ir būsimas Euro nacionalinių valiutų puses į straipsnį? http://www.lb.lt/lt/euras/vytis.htm#vytis

M.K 10:18, 23 April 2006 (UTC)

Yra visas atskiras straipsnis, Lithuanian euro coins. Renata 15:21, 23 April 2006 (UTC)
tai bent tada linka reiktu imesti i sita straipsni apie Lithuanian euro coins nes straipsnyje jo neradau...arba praziurejau kur :( M.K 20:03, 23 April 2006 (UTC)

[edit] Sources

Medžiaga paimta iš šių straipsnių:

  • (1) Jonas K. Karys. Lietuvos pinigų istorija. – Lietuvių Enciklopedija. Boston'e, leid. Lietuvių Enciklopedijos leidykla. T. 15 (Lietuva), [puslapį reikia pasitksl.]
  • arba
  • Jonas K. Karys. Lietuvos pinigų istorija. – Lietuva. Lietuvių Enciklopedija, penkioliktas tomas. Vilniuje, leid. Lietuvos Enciklopedijų redakcija. 230-235. [ISBN nenurod. ]
  • (2) Juozas Pažemėnas. Litas – Lietuvos ūkinio savarnkiškumo ženklas. – Lietuva. Lietuvių Enciklopedija, penkioliktas tomas. Vilniuje, leid. Lietuvos Enciklopedijų redakcija. 235-241.
  • (3) Laimonas Gryva. TSRS bandymai perimti Lietuvos Banko auksą ir sąskaitas užsienyje 1940-1941 metais. – Pinigų studijos, 2005-2, 58–74.
  • (4) Vladas Terleckas. Mažakalbis Juozas Paknys – ketvirtasis Lietuvos banko valdytojas. – Pinigų studijos, 2000-4, 69–79.

Paskutiniai leidinio “Pinigų studijos” numeriai prieinami internetu Pinigų studijos. Čia taip pateiktos tiksliosios pagrindinės prieškarinio Lietuvos banko įvykių datos Banko_istorija.

Taip pat minėtuose straipsniuose yra nurodyta:

  • (1), (2) straipsniuose:
    • Jonas K. Karys. Nepriklausomos Lietuvos pinigai. 1953. [išleista JAV-jose, atrodo, yra panaši to paties autoriaus knyga angliškai]
    • Jonas K. Karys. Senovės lietuvių pinigai. 1959. [išleista JAV-jose, yra panaši to paties knyga angliškai, nors čia ir nutolstama nuo lito reikalų].
    • A. Rimka. Lito pirmasis dešimtmetis. – Tautos Ūkis, 1938-10, [pusl. nenur.]
  • (3) straipsnyje:
    • Vladas Terleckas. Lietuvos bankas 1922–1943 metais. Kūrimo ir veiklos studija. Vilniuje, leid. Lietuvos bankas, 1997.
    • Vladas Terleckas. Lietuvos bankininkystės istorija 1918–1941. Vilniuje, leid. Lietuvos banko leidybos ir poligrafijos skyrius, 2000.
    • Vladas Terleckas. Tarpukario Lietuvos aukso istorija. – Sąskaityba, 2003-8, 22–29.
    • Vladas Terleckas. Valstybinio aukso grobimo istorijos. – Sąskaityba, 2003-5, 26–30.

(įdėjo Linas Lituanus 10:02, 14 January 2006 (UTC))

Aciu! As dabar is New York Public Library bandau gauti Terlecko ir Kairio knygas. Jie cia jas turi, tik ju namo pasiimti negalima, tik reikia spec leidimo prasyti, nes jos saugomos, kazkur toli toli, tik man reikia skaitytojo bilieta pasidaryt, kas trunka jau 3 savaites... Zodziu, smagumai, bet as jas gausiu! O tuo tarpu, dekui, labai labai. Ir dazniau wiki pasivaidenk :) Renata 18:29, 14 January 2006 (UTC)
Gerai būtų ne tik pasivaident, bet ir aiškiau pasirodyt :) Beje, ne kairys, bet Karys. Čia gal tavo spausdinimo klaida Linas Lituanus 12:36, 16 January 2006 (UTC)


[edit] plural form(s)

The litas (ISO currency code LTL, symbolized as Lt; Lithuanian plural form is litai) is the official currency of Lithuania. Since it's in a prominent position, I don't want to mess around myself, but: Could someone explain the use of centų and litų in denominations higher than 10. It seems to be a Genitive form, but I am not sure. --Gf1961 11:45, 28 November 2006 (UTC)

A quick summary for you:
1, 21, 31, 41, ... litas
2 - 9, 22 - 29, 32 - 39, 42 - 49, ... litai (plural)
0, 10 - 20, 30, 40, ... 100, 200, 300, ... 1000, 2000, ... litų (plural + genitive)
(note an exception for 11 - 19) --saimhe 00:06, 3 January 2007 (UTC)
Yup, that's correct. Good job! Renata 07:04, 3 January 2007 (UTC)
Later I explained that in a more professional way, and now I'm wondering whether noun forms in the article should be also updated. Some places stick to the singular form for more than unity which is bad even by English rules, yet in other places the nominative plural is used whether it is applicable or not (by Lithuanian rules). What does English grammar say about that? Since there is no anglicized word (like ruble and rubles for RUB, compare with Russian rubl´, rublya and rubley for a countable noun) and we're borrowing one from another language, must we also borrow its inflection? --saimhe 23:30, 11 January 2007 (UTC)

Have you ever heard "1000 yens"? --ChoChoPK (球球PK) (talk | contrib) 00:24, 12 January 2007 (UTC)

The nominative singular, "litas", already has a trailing s so this trick is not possible; its usual alternative yields litases which sounds even more horrible. There was once a ready solution -- anglicized version "lit"/"lits" (with a touch of and possible origin from Russian), but those words are not suitable now. Further suggestions? :) My English is too bad for hacking like this... --saimhe 01:09, 12 January 2007 (UTC)
I mean, don't invent the wheel. Use what English press is using and so far I saw only litas. Renata 12:33, 12 January 2007 (UTC)
We try, wherever possible, to reflect local usage of names, since that is what appears on the currency. In cases such as the litas, we can do that easily because Lituanian uses the Latin script. Using litas throughout reduces the information content of this article.
Dove1950 18:24, 13 January 2007 (UTC)

[edit] First talonas reform

How come I see no mention of the "first" reform in 1991 at the central bank's website? Can someone find the reference and precise date, please? --ChoChoPK (球球PK) (talk | contrib) 12:11, 30 December 2006 (UTC)

[1]: In early August 1991 the Lithuanian government introduced ration coupons as a way of laying the groundwork for a separate Lithuanian currency and avoiding price hikes on goods sold in state stores. And here is Lithuanian law from July 17, 1991 that authorizes talonas and says who should do what to prepare for it. Renata 07:12, 3 January 2007 (UTC)
Thank you. How silly of me not to look at the references. --ChoChoPK (球球PK) (talk | contrib) 08:55, 3 January 2007 (UTC)

Much of the detail about taloas should be moved to Lithuanian talonas. --ChoChoPK (球球PK) (talk | contrib) 09:58, 3 January 2007 (UTC)

Yes, that's among tons of other things that should be done on Wikipedia :) If seriously, I was working on this article but I abandoned it after I got completely stuck with the pre-WWII history. Maybe one day I will come back to it. In the mean time, thanks for your improvements! Renata 10:11, 3 January 2007 (UTC)
I completely understand what you're talking about =). --ChoChoPK (球球PK) (talk | contrib) 10:16, 3 January 2007 (UTC)